Maironis · 1862–1932
„Eilėraščiai“ konspektas
Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.
Atnaujinta
Apie ką „Eilėraščiai“?
Vienuolika eilėraščių apie tėvynę: jos gamtą, istoriją, dainas ir tikėjimą. Didinga Vytauto laikų praeitis gretinama su liūdna dabartimi, o kalbantysis ragina tautą vienytis ir dirbti, nors pats jaučiasi vienišas ir neramus. Baladė „Jūratė ir Kastytis“ pasakoja apie deivės ir žvejo meilę, kurią nubaudžia Perkūnas.
Įsimink
- Maironis (Jonas Mačiulis, 1862–1932), romantizmas, tautinis atgimimas.
- Pagrindinė tema yra tėvynė: jos gamta, istorija, kalba, dainos ir tikėjimas.
- Didinga praeitis (Vytautas, Žalgiris, pilys) gretinama su liūdna dabartimi.
- Du balsai: vienišas, neramus „aš“ ir tautą raginantis „mes“.
- Gamta atliepia žmogaus jausmus: jūra nerami kaip siela, ežeras griauna pilį.
„Eilėraščiai“: argumentai rašiniui
- Kodėl žmogui svarbi tėvynė?Epizodas Eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“ tėvynė brangi ir giedrą dieną, ir apsiniaukus, nes jos žemė aplaistyta prakaitu ir joje tiek atminimų.Tekste, 7 psl. Tai rodo Tėvynę myli ne už grožį ar laimę: ji miela ir varguose, nes su ja susijęs visas žmogaus gyvenimas.
„Ar laiminga, ar varguose, visados tu miela“
Kontekstas Maironio „Pavasario balsai“ (1895) laikomi tautos atgimimo manifestu ir lietuvių moderniosios lyrikos pradžia. - Ką literatūra padeda suprasti apie istoriją?Epizodas Eilėraštyje „Trakų pilis“ ežero bangos ardo pilį, kuri matė Vytauto galybę.Tekste, 5 psl. Tai rodo Praeities didybė primena, ko tautai dabar trūksta: griūvanti pilis kviečia ne tik liūdėti, bet ir pabusti.
„Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte?“
Kontekstas Palygink su B. Sruogos drama „Milžino paunksmė“: ir ten Vytauto laikai yra didybės matas. - Kas suteikia žmonėms stiprybės sunkiu metu?Epizodas Eilėraštyje „Nedaugel mūsų“ tėvynę spaudžia didžios nelaimės. Kalbantysis ragina stoti į darbą vyras į vyrą.Tekste, 14 psl. Tai rodo Mažą tautą stiprina vienybė: kai kiekvienas prisideda, nelaimės tampa įveikiamos.
„Sujungtos rankos suteiks stiprybę“
Kontekstas Susiek su V. Kudirkos „Tautiška giesme“: ir ten raginama vienytis ir dirbti tėvynės labui. - Ar tikėjimas žmogui yra atrama, ar našta?Epizodas Eilėraštyje „Išvažiuojant“ kalbantysis nenori palikti brangios praeities, bet paklūsta Viešpaties valiai.Tekste, 8 psl. Tai rodo Tikėjimas jam yra atrama: Dievas ne atima, o duoda jėgų eiti naujais keliais.
„O tu man valią geležinę“
Kontekstas Maironis buvo kunigas, vėliau Kauno kunigų seminarijos rektorius: tikėjimas ir tėvynė jo kūryboje neatskiriami. - Ar meilė gali pakeisti žmogų?Epizodas Pamačiusi drąsų žvejį Kastytį, marių deivė Jūratė užsimiršta savo dieviškos didybės ir pamilsta žemės sūnų. Už tai Perkūnas sudaužo gintaro rūmus.Tekste, 18 psl. Tai rodo Meilė pakeičia net deivę: dėl jos Jūratė atsisako savo didybės, nors žino, kad laukia bausmė.
„Užsimiršusi skaistybės“
Kontekstas Susiek su pasaka „Eglė žalčių karalienė“: ir ten meilė tarp skirtingų pasaulių baigiasi tragiškai.
„Eilėraščiai“: epocha
- XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia, Lietuva priklauso Rusijos imperijai
- Spaudos draudimas (1864–1904) ir tautinis atgimimas
„Eilėraščiai“: autorius
- Gimė 1862 m. Pasandravyje, Raseinių krašte, mirė 1932 m. Kaune
- Kunigas, teologijos profesorius, Kauno kunigų seminarijos rektoriusTekste
Plačiau
Todėl ne vienas eilėraštis baigiasi malda ar kreipiniu į Dievą.
„Eilėraščiai“: kūrinys
- Vienuolika eilėraščių: tėvynės lyrika, apmąstymai, istorinis pasakojimas ir baladė
- Svarbiausias Maironio rinkinys yra „Pavasario balsai“ (1895), vėliau ne kartą papildytas
- Rimuoti, ritmingi posmai, daug kreipinių ir šauktukų, eilės skamba kaip dainaTekste
- Su Juozo Naujalio muzika „Lietuva brangi“ tapo viena žinomiausių lietuvių dainų
- „Jūratė ir Kastytis“ yra baladė: pajūrio padavimas apie deivę ir žvejąTekste
„Eilėraščiai“: temos
„Eilėraščiai“: veikėjai
- Lyrinis subjektastautos balsaskalba už visus, myli tėvynę, ragina vienytis ir dirbtiTekste
- Lyrinis subjektasvienišas romantikastrokšta audrų, eina keliu vienas, labiausiai bijo atilsioTekste
- Baltijajūrajos prašoma galios išreikšti širdies troškimus; ji nerami kaip pats kalbantysisTekste
- Trakų pilisgriūvanti Vytauto galybės liudininkė, jos sienas ardo ežero bangosTekste
- ViešpatsIšvažiuojantparodo kelią, uždraudžia sapnus, kala išvykstančiajam geležinę valiąTekste
- Jūratėdeivėmarių valdovė, pamilsta žemės sūnų KastytįTekste
- Kastytisžvejysdrąsiai irkluoja prie deivės, Perkūno valia banga išmeta jį negyvąTekste
- Perkūnassupykęs, kad žmogus palietė deivę, žaibu sudaužo gintaro rūmusTekste
„Eilėraščiai“: sąvokos
- Kreipinys„Pilis!“, „Lietuva-matute“, „Baltijà“Tekste
- Retorinis klausimas„Kur tavo galia, garsi palikimais?“Tekste
- Žiedinė kompozicijaeilute „Graži tu, mano brangi tėvyne“ prasideda pirmas ir paskutinis posmasTekste
- Personifikacija„Ten susimąstęs tamsus Nevėžis“, ir jo gilią mintį žino tik DievasTekste
- Baladė„Jūratė ir Kastytis“: siužetas iš padavimo, dievų ir žmonių pasaulis, tragiška pabaigaTekste
„Eilėraščiai“: sąsajos
- Gamta ir praeitisA. Baranauskas, „Anykščių šilelis“
- Tautos vienybėV. Kudirka, „Tautiška giesmė“
- IstorijaJ. Marcinkevičius, „Mindaugas“
„Eilėraščiai“: citatos
„Graži tu, mano brangi tėvyne, / Šalis, kur miega kapuos didvyriai“
lyrinis subjektasRasti tekste„Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, / Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva“
lyrinis subjektasRasti tekste„Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte?“
lyrinis subjektasRasti tekste„Ir per amžius paliks, kaip ir aš, neramus.“
lyrinis subjektasRasti tekste„Aš noriu verpetų, karionės.“
lyrinis subjektasRasti tekste„Nors mūsų, broliai, nedaugel yra, / Tačiau mes tvirti, jei riš vienybė“
lyrinis subjektasRasti tekste„Einu kaip amžinas keleivis“
lyrinis subjektasRasti tekste„Marės - mano viešpatija! / Aš - Jūratė nemarioji.“
JūratėRasti tekste
Ar konspektas padėjo?
Prie citatos spausk „Rasti tekste“ ir atsidarys ta kūrinio vieta. Visi autoriai ir konspektai