Žemaitė · 1845–1921
„Apsakymai“ konspektas
Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.
Atnaujinta
Apie ką „Apsakymai“?
Du apsakymai apie XIX a. pabaigos Žemaitijos kaimą. „Marčioje“ Katrė dėl dalies ištekinama į tinginių ir girtuoklių Vingių namus, kur jos darbo niekas nevertina, ir ten miršta. „Sutkuose“ neturtinga šeima gyvena santarvėje, nes ją sieja meilė, darbas ir rūpestis vienas kitu.
Įsimink
- Žemaitė yra realistė: kaimo žmonės vaizduojami tokie, kokie yra, be pagražinimų.
- „Marti“: Katrė dėl dalies ištekinama į tinginių ir girtuoklių Vingių namus ir ten miršta.
- „Sutkai“: neturtinga šeima, kurioje laimę kuria meilė, darbas ir rūpestis vienas kitu.
- Du apsakymai sudaro priešpriešą: vedybos dėl turto ir santuoka iš meilės.
- Veikėjus apibūdina jų kalba: Jono „Taigi taigi kaipgis!“, Vingio „Kaip aš liepsiu, taip ir bus“.
„Apsakymai“: argumentai rašiniui
- Kas lemia žmogaus vertę?Epizodas Jonukas sako tėvui, kad Katrė už jo tekėti nenori. Vingis atkerta, kad jos noras nieko nereiškia: svarbu, kad Driežas duoda pinigų.Tekste, 6 psl. Tai rodo Vingių namuose žmogus vertinamas pagal dalį ir pinigus; Katrės jausmai ir valia niekam nerūpi.
„bene jos bus valia?“
Kontekstas XIX a. pabaigos kaime vedybas dažnai lėmė žemė ir pasoga, ne meilė: Žemaitė tai rodo be jokių pagražinimų. - Ką darbas reiškia žmogaus gyvenime?Epizodas Katrė Vingių namuose išvalo pašalius ir per žiemą dirba viena, o vyras ir uošviai tingi. Velykų išvakarėse ji išrėkia jiems visą teisybę.Tekste, 22 psl. Tai rodo Tinginių namuose darbštumas pagarbos neatneša: Katrės darbas laikomas savaime suprantamu, o ji pati lieka kaip vergė.
„kaip kokia vergė viena“
Kontekstas Palygink su K. Donelaičio poema „Metai“: ir ten darbštūs būrai priešinami tinginiams. - Kuo pavojingas žmonių abejingumas?Epizodas Gimdydama Katrė šaukiasi motinos, bet uošviai su bobelėmis geria degtinę, o Jonas knarkia dubėje. Motina apie dukters ligą sužino tik iš svetimų ir atlekia per vėlai.Tekste, 35 psl. Tai rodo Abejingumas gali nužudyti: Katrė miršta ne tik nuo ligos, bet ir todėl, kad niekam jos negaila.
„niekas nepasigailėjo“
Kontekstas Susiek su J. Biliūno apsakymu „Kliudžiau“: ten vaikas pagaliau pajunta gailestį, kurio Vingiams trūksta. - Kas padeda žmogui ištverti nelaimę?Epizodas Nugaišus vienintelei karvei, Magdelė verkia, Juozapas ją guodžia, o senelis atiduoda laidotuvėms taupytus penkiolika rublių naujai karvei pirkti.Tekste, 49 psl. Tai rodo Neturtingą šeimą nuo nelaimės saugo ne turtas, o tai, kad visi laikosi kartu ir dalijasi paskutiniu.
„Neverk, širdele, neverk.“
Kontekstas Palygink su apsakymu „Marti“: Vingiai turi daugiau, bet nelaimėje vienas kitam nepadeda. - Ar turtas atneša laimę?Epizodas Magdelė į Sutkus atėjo be dalies. Po dešimties metų Juozapas jau išmokėjęs skolas ir pastatęs trobą, o vakare jiedu tyliai sėdi po langais.Tekste, 64 psl. Tai rodo Laimę kuria meilė ir bendras darbas, ne pasoga: Sutkai prasigyvena, nes vienas kitą gerbia ir myli.
„labai daug apipasakojo vienas kitam apie savo laimę“
Kontekstas Susiek su J. Tumo-Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“: ir ten susiduria meilė ir turtas.
„Apsakymai“: epocha
„Apsakymai“: autorius
- Žemaitė: tikrasis vardas Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (1845–1921), gimė Bukantėje
- Pirmąjį apsakymą parašė 1894 m., beveik penkiasdešimties; rašyti paskatino Povilas Višinskis
- Pati ilgai gyveno kaime ir gerai pažino valstiečių buitį, darbus ir kalbą
„Apsakymai“: kūrinys
- Du apsakymai: „Marti“ (p. 1–36) ir „Sutkai“ (p. 37–64)
- „Marti“: nuoseklus pasakojimas nuo piršlybų iki Katrės mirties, apima maždaug metusTekste
- „Sutkai“ sudaryti iš epizodų su laiko šuoliais: po dvejų, trejų ir dešimties metųTekste
- Pasakojama trečiuoju asmeniu, su ironija; dialogai tarmiški, gausu patarliųTekste
- Gamtos vaizdai atliepia veikėjų būseną: pavasaris, šienapjūtė, audra, vaivorykštėTekste
„Apsakymai“: temos
„Apsakymai“: veikėjai
- KatrėMartidarbšti, švari marti; pirmą naktį randa vyrą miegantį su piemeniu; gimdydama kenčia viena, ir „niekas nepasigailėjo“Tekste
- JonasMartitinginys vyras, abejingas žmonai; į viską atsako „Taigi taigi kaipgis!“Tekste
- VingisMartiprasiskolinęs girtuoklis uošvis; marčią ima dėl kraičio („Duoda keturis šimtus“) ir giriasi: „Mano žemė aukso“Tekste
- VingienėMartianyta; tvarkingą Katrę iš anksto vadina „pajuodėlę, didnosę, pataikūnę“, bijo netekti šeimininkės vietosTekste
- MagdelėSutkainašlaitė, Žeberių tarnaitė; prie Dubysos liepto nepažįstamas vaikinas pernešė jos naštą: tai buvo JuozapasTekste
- JuozapasSutkairūpestingas vyras ir tėvas: gimdant Magdelei bėga į dvarą prašyti arklių; kaimynams skolina be raštelioTekste
- SenelisSutkaiJuozapo tėvas; laidotuvėms paslėpęs penkiolika rublių, bet Joneliui prašant pienelio atiduoda juos karveiTekste
„Apsakymai“: sąvokos
- Realizmaspurvinas Vingių kiemas, girtos vestuvės, kasdieniai barniai be pagražinimųTekste
- Kalbinė charakteristikaJono „Taigi taigi kaipgis!“ atskleidžia jo abejingumąTekste
- Ironijatėvas giria sūnų, kad šis „ir iš stuomens, ir iš liemens“, o portretas rodo priešingaiTekste
- PalyginimasJonuko portretas: „burna kaip sėtuvė“, „akys užgriuvusios kaip kurmio“Tekste
- KontrastasVingių namų barniai ir Sutkų tyla, kurioje jie „daug apipasakojo vienas kitam“Tekste
„Apsakymai“: sąsajos
- Meilė ir turtasJuozas Tumas-Vaižgantas, „Dėdės ir dėdienės“
- Darbas ir kaimo gyvenimasKristijonas Donelaitis, „Metai“
„Apsakymai“: citatos
„Kas tas do per nenoras, bene jos bus valia?“
VingisRasti tekste„Koksai gyvenimas, toksai ir mirimas, arba kokia pradžia, toks ir galas.“
pasakotojas (Marti)Rasti tekste„Jis ne vyras, bet stuobrys išpuvęs, be galvos ir be širdies.“
kaimynė, atėjusi pas Jurgienę mieliųRasti tekste„Katrė galavosi viena, verkė, šaukėsi motinėlės, bet niekas nepasigailėjo.“
pasakotojas (Marti)Rasti tekste„Mažai teturėjo, mažai tereikėjo.“
pasakotojas (Sutkai)Rasti tekste„Skaudus skausmas staiga virto didžiausiu džiaugsmu.“
pasakotojas (Sutkai)Rasti tekste„Neverk, širdele, neverk. Davė Dievas nelaimę, duos ir pinigo kitai karvelei įgyti.“
JuozapasRasti tekste„Ilgas valandas taip sėdėdami, nors nė žodelio į vienas antrą neištarė, vienok labai daug apipasakojo vienas kitam apie savo laimę.“
pasakotojas (Sutkai)Rasti tekste
Ar konspektas padėjo?
Prie citatos spausk „Rasti tekste“ ir atsidarys ta kūrinio vieta. Visi autoriai ir konspektai