Francas Kafka · 1883–1924
Komivojažierius Gregoras Zamza vieną rytą pabunda pavirtęs baisingu vabalu. Šeima, kurią jis išlaikė, iš pradžių juo rūpinasi, bet ilgainiui ima jo bodėtis, ir sesuo Grėtė pareiškia, kad juo reikia atsikratyti. Novelė rodo žmogų, kuris tampa svetimas artimiesiems, kai nebegali būti jiems naudingas.
Atnaujinta
14 psl. per savaitę · 14 vakarų · baigsi lapkričio 12 d.
Internete arba knygoje, apie 5 min. Paskyros nereikia.
Svarbiausia apie kūrinį per tris minutes
„Kas man atsitiko?“Kontekstas Susiek su A. Škėmos „Balta drobule“: ir ten žmogus, dirbantis liftininku, susvetimėja.
„Tai buvo ne žmogaus balsas“Kontekstas Palygink su A. Kamiu „Svetimu“: ir ten žmogus atsiduria svetimas tarp žmonių.
„Tu tiktai pasistenk negalvoti, kad jis Gregoras.“Kontekstas Kafka rašė 1912 m.; apysaka laikoma vienu ryškiausių XX a. absurdo ir susvetimėjimo kūrinių.
„Argi gyvulį būtų taip jaudinusi muzika?“Kontekstas Apie namiškius Gregoras iki galo galvoja su grauduliu ir meile: menas ir meilė jame išlieka ilgiausiai.
Pasak VLE, Kafkos kūryboje tragizmas derinamas su ironija ir grotesku.
„Kas man atsitiko?“Gregoras, pirmą rytą
„Tai buvo ne žmogaus balsas“prokuristas, išgirdęs Gregorą pro duris
„Argi gyvulį būtų taip jaudinusi muzika?“pasakotojas, Gregoro mintis muzikos vakare
„Tu tiktai pasistenk negalvoti, kad jis Gregoras.“Grėtė tėvui
„Apie namiškius galvojo su grauduliu ir meile.“pasakotojas apie Gregorą prieš mirtį
Francas Kafka (1883–1924) gimė Prahoje, žydo komersanto šeimoje, ir rašė vokiškai. 1901–1906 m. studijavo teisę Prahos vokiečių universitete, 1906 m. tapo teisės daktaru, 1908–1922 m. dirbo draudimo įstaigoje. 1917 m. susirgo plaučių tuberkulioze, mirė Kierlinge prie Vienos. Jis norėjo, kad po mirties rankraščiai būtų sunaikinti, tačiau draugas M. Brodas išleido jo romanus, noveles, dienoraščius ir laiškus. Sudėtingi santykiai su tėvu atsispindi „Laiške tėvui“, parašytame 1919 m.
Novelė „Metamorfozė“ (vok. „Die Verwandlung“) pirmą kartą išspausdinta 1915 m. spalį žurnale „Die weißen Blätter“. Lietuvių kalba ji pasirodė 1988 m. Dabar skaitomas Teodoro Četrausko vertimas, įdėtas į Baltos lankos rinkinį „Procesas. Novelės“ (2021). Šaltiniai.info skelbia šio vertimo tekstą, bet sutrumpintą. Iš antrosios dalies palikta tik pabaiga, nuo tos vietos, kai Gregoras išlenda gelbėti paveikslo.
Kafka laikomas vienu žymiausių XX a. moderniosios prozos kūrėjų, o išgarsėjo plačiai tik po Antrojo pasaulinio karo. VLE pažymi, kad jo kūriniuose tikrovė iškreipta, tragiški dalykai susipina su ironija ir grotesku, o veikėjai vieniši, kenčia nuo baimės ir kaltės. Pasak VLE, kai kuriais bruožais, pavyzdžiui, susvetimėjimu ir jaunųjų maištu prieš tėvų autoritetą, Kafkos kūryba artima ekspresionizmui.
„Metamorfozė“ yra vienas iš pasirenkamų kūrinių išplėstinio kurso III gimnazijos klasėje, XX a. pirmosios pusės pasaulio modernizmo grupėje, kurioje dar minimi Kamiu, Hesė, Hemingvėjus ir kiti. Ankstesniame privalomų VBE autorių sąraše buvo ir Kafkos „Metamorfozė“, todėl mokytojai turi daug medžiagos. Novelė tinka rašiniams apie žmogaus vertę, šeimą, darbą ir susvetimėjimą. Verta įsiminti pirmąjį rytą, obuolio sceną, muzikos vakarą ir sesers žodžius pabaigoje.
Padeda prisiminti ir pasikartoti, bet knygos nepakeičia: per egzaminą reikės tavo paties įžvalgų.
Vieną rytą komivojažierius Gregoras Zamza pabunda pavirtęs baisingu vabalu. Jis guli ant kietos nugaros, prieš akis mirga daugybė plonų kojų. Paskui jis ima galvoti apie varginantį darbą, kurį jau seniai būtų metęs, jei ne tėvų skola šefui; jo skaičiavimu, pinigams jai atiduoti surinkti dar reikės penkerių šešerių metų. Žadintuvas rodo pusę septynių, nors traukinys išvažiavo penktą. Į užrakintas duris beldžiasi motina, tėvas ir sesuo. Gregoras atsako, bet jo balsą jau gadina keistas cypimas. Jis tiki, kad tai tik peršalimas, ir mėgina išsiropšti iš lovos.
Netrukus po septynių į butą ateina pats firmos prokuristas, ir susijaudinęs Gregoras iškrinta iš lovos ant kilimo. Namiškiai teisina sūnų, girdi, jam rūpi tik darbas, vakarais jis sėdi namie, o laisvalaikiu mėgsta pjaustyti pjūkleliu. Prokuristas per duris priekaištauja, kad Gregoras pastaruoju metu dirbo prastai, ir užsimena apie šefo įtarimą dėl neseniai jam patikėto įmokų rinkimo, nors, jo žodžiais, pats tuo netiki. Gregoras karštai aiškina, kad tuoj važiuos aštuntos valandos traukiniu, bet jo kalbos niekas nesupranta. Motina siunčia Grėtę pas gydytoją, prokuristas tyliai sako, kad tai buvo ne žmogaus balsas, o tėvas liepia tarnaitei Anai atvesti šaltkalvį.
Gregoras žandikauliais atsuka raktą, nors iš burnos teka rudas skystis, ir atidaro duris. Prokuristas aikteli ir traukiasi atgal, motina susmunka, tėvas sugniaužia kumštį, paskui pravirksta. Gregoras ramiai prašo leisti jam važiuoti ir užtarti jį firmoje, bet prokuristas jau slenka laiptų link. Norėdamas jį sulaikyti, Gregoras išropoja iš kambario. Motina šaukiasi pagalbos, traukdamasi klesteli ant stalo, ir ant kilimo liejasi kava iš apvirtusio kavinuko. Prokuristas pabėga laiptais. Tėvas, šnypšdamas ir mojuodamas prokuristo lazda bei laikraščiu, varo Gregorą atgal. Šis įstringa duryse, tėvas smarkiai jį stumteli, ir Gregoras kruvinas įlekia į kambarį.
Gregoras pabunda sutemus; jo šonas sužeistas, viena kojelė velkasi negyva. Prie durų jis randa dubenėlį pieno su baltos duonos gabalėliais, bet anksčiau mėgtas pienas jam nebeskanus. Naktį jis palenda po kanapa. Rytą Grėtė atneša jam įvairaus maisto ant seno laikraščio. Gregoras godžiai suėda apipuvusias daržoves, padažą ir sūrį, kurį prieš dvi dienas buvo pavadinęs nevalgomu, o šviežio maisto net kvapo nepakenčia. Nuo šiol sesuo jį maitina du kartus per dieną, kai tėvai miega. Kadangi Gregoro nesupranta, niekas nė nepagalvoja, kad jis pats supranta kitus.
Pro duris Gregoras klausosi, kaip tėvas aiškina šeimos pinigų reikalus. Jis prisimena slaptą planą kitais metais leisti seserį į konservatoriją ir per Kalėdas tai paskelbti. Paaiškėja, kad iš prieš penkerius metus žlugusio tėvo verslo liko šiek tiek pinigų, o dalis jo paties uždarbio buvo sutaupyta. Tų pinigų užtektų metams, daugiausia dvejiems. Kai kalbama, kad teks dirbti senam tėvui, astma sergančiai motinai ir septyniolikmetei Grėtei, Gregorui karšta iš gėdos ir liūdesio. Grėtė, įėjusi į kambarį, pirmiausia atidaro langą. Kad ji jo nematytų, Gregoras ant kanapos užsitempia paklodę ir po ja slepiasi. Pirmąsias dvi savaites tėvai pas jį neužeina.
Gregoras įpranta ropoti sienomis ir lubomis. Grėtė nusprendžia išnešti baldus, kad jam būtų daugiau vietos, ir, tėvui išėjus, pasikviečia motiną. Motina mano, kad kambarį reikia palikti tokį, koks buvo, kad sugrįžęs Gregoras viską rastų kaip anksčiau. Išgirdęs jos balsą, Gregoras supranta, kad be baldų greitai pamirštų savo žmogišką praeitį. Grėtė vis tiek nori išnešti viską, išskyrus kanapą. Kai moterys išneša spintą bei rašomąjį stalą ir gretimame kambaryje atsikvepia, Gregoras išlenda ir prisispaudžia prie paveikslo su kailiais apsirengusia dama. Motina pamato ant tapetų rudą dėmę ir apalpsta. Grėtė pirmą kartą po virsmo kreipiasi į brolį tiesiogiai, iškėlusi kumštį.
Gregoras nuseka paskui Grėtę į kitą kambarį ir ją išgąsdina; nukritęs buteliukas sudūžta, skeveldra jį sužeidžia. Sesuo užsidaro su motina, o Gregoras, graužiamas sąžinės, laksto sienomis ir lubomis, kol nukrinta ant stalo. Grįžta tėvas, apsivilkęs uniformą, kokią nešioja banko tarnai, tiesus ir žvalus. Išgirdęs, kad Gregoras ištrūko, jis mano, jog sūnus padarė kažką bloga. Tėvas vaikosi jį aplink kambarį, paskui ima mėtyti obuolius. Vienas įsminga Gregorui į nugarą. Jis dar spėja pamatyti, kaip motina, apsivilkusi tik marškinius, apkabina tėvą ir maldauja palikti Gregorą gyvą.
Obuolys lieka Gregoro nugaroje, ir žaizda jį kankina daugiau kaip mėnesį. Ši žaizda, atrodo, net tėvui primena, kad Gregoras vis dėlto šeimos narys, kurį reikia kęsti. Vakarais svetainės durys paliekamos atviros, ir Gregoras iš tamsos stebi šeimą. Tėvas snaudžia neišsivilkęs uniformos, motina siuva baltinius parduotuvei, Grėtė dirba pardavėja ir vakarais mokosi stenografijos ir prancūzų kalbos. Tarnaitė atleidžiama, parduodama dalis šeimos brangenybių. Šeima skundžiasi, kad iš šio buto negali išsikelti dėl Gregoro. Jis supranta, kad trukdo ne vien jis. Labiausiai šeimą stabdo visiška neviltis.
Grėtė dabar skubėdama į darbą įstumia jam kokio nors maisto koja, o vakare iššluoja, nė nepažiūrėjusi, ar jis ragavo. Kambaryje kaupiasi purvas ir dulkės. Kai motina sykį kambarį išplauna, sesuo įsižeidžia ir kyla triukšmingas šeimos barnis. Rytais ir vakarais ateina sena kaulėta tarnaitė, našlė. Ji nebijo Gregoro ir vadina jį senu mėšlavabaliu, o kai jis sykį pasisuka prieš ją, ji iškelia krėslą. Vieną kambarį tėvai išnuomoja trims barzdotiems įnamiams, ir visi nereikalingi daiktai bei šiukšlių dėžės sukraunami pas Gregorą. Jis beveik nustoja valgyti.
Vieną vakarą Grėtė groja virtuvėje, ir įnamiai pakviečia ją groti svetainėje. Tėvai su jais elgiasi perdėtai mandagiai. Įnamiams, atrodo, greitai nusibosta, o Gregorą muzika taip sujaudina, kad jis, visas dulkinas, išropoja į svetainę. Jis ryžtasi prišliaužti prie sesers ir pasikviesti ją į savo kambarį, kur papasakotų jai apie konservatoriją. Vidurinysis įnamis parodo į Gregorą pirštu. Tėvas stumia įnamius į jų kambarį, kol vidurinysis, nusispjovęs ant grindų, pareiškia, kad tokiame bute ir tokioje šeimoje gyventi negali ir tuoj pat atsisako kambario. Jis nieko nemokėsiąs ir dar pagalvosiąs apie pretenzijas. Kiti du iškart pritaria.
Grėtė pareiškia tėvams, kad prie šios pabaisos nebenori minėti brolio vardo ir kad juo reikia atsikratyti. Tėvas jai pritaria, tik sako, kad jei Gregoras juos suprastų, gal būtų galima susitarti. Sesuo atsako, kad tikras Gregoras pats seniai būtų išėjęs. Gregoras lėtai grįžta į kambarį, ir Grėtė, to laukusi, tuoj pat užrakina duris. Tamsoje jis pastebi, kad nebegali pajudėti. Apie šeimą jis galvoja švelniai ir dar tvirčiau nei sesuo tiki, kad turi išnykti. Taip jis išbūna iki trečios valandos ryto, dar pamato, kaip už lango pradeda švisti, ir tyliai miršta.
Rytą tarnaitė randa Gregorą negyvą ir pažadina Zamzas. Tėvas sako, kad dabar galima dėkoti dievui, ir visi persižegnoja. Grėtė pastebi, koks brolis buvo liesas, ir sako, kad jis jau seniai nieko nevalgė. Kovo pabaiga, oras jau šiltokas. Tėvas liepia įnamiams tuoj pat palikti butą, ir šie, nuolankiai paklausę, išeina. Šeima nusprendžia tą dieną pailsėti ir parašo darbdaviams laiškus. Tarnaitė pareiškia, kad dėl kūno pašalinimo jiems nebereikia rūpintis, ir tėvas pasako, kad vakare ją atleis.
Visi trys pirmą kartą po kelių mėnesių kartu išeina iš namų ir tramvajumi važiuoja už miesto. Saulėtame vagone jie aptaria ateitį ir randa, kad ji ne tokia jau bloga, nes visų trijų darbai geri ir daug žadantys. Jie ketina išsikelti į mažesnį ir pigesnį butą. Žiūrėdami į gyvėjančią dukterį, tėvai beveik vienu metu pagalvoja, kad ji išaugo į gražią merginą ir kad jau laikas ieškoti jai gero vyro. Kelionės gale Grėtė pirma atsistoja ir išsitiesia.
Pasitikrink, ar supratai kūrinį. Pasirinkimo klausimai patikrinami iš karto, o atvirų klausimų atsakymą galėsi pasižiūrėti.
1. Kodėl apie Gregoro virsmą pasakojama ramiai, tarsi apie kasdienį nutikimą?
Pirmasis sakinys tiesiog praneša, kad Gregoras pabudo pavirtęs baisingu vabalu, o virsmo priežastis niekur nepaaiškinama. Pats Gregoras netrukus galvoja apie varginantį darbą, tėvų skolą šefui ir traukinį, kuris išvažiavo penktą, nors žadintuvas rodo pusę septynių. Baisus dalykas aprašomas smulkiai ir dalykiškai, kartu su traukinių laikais ir šefo pykčiu. Toks groteskas parodo, kaip giliai darbas užpildė Gregoro gyvenimą: net tapęs vabalu, jis pirmiausia rūpinasi, kaip nepavėluoti.
Rašiniui: Darbas
2. Kaip keičiasi Grėtės elgesys su broliu?
Iš pradžių Grėtė atneša broliui įvairaus maisto ant seno laikraščio ir maitina jį du kartus per dieną, kai tėvai miega. Vėliau, skubėdama į darbą, ji įstumia jam ko nors koja, o vakare iššluoja, nė nepažiūrėjusi, ar jis ragavo. Po muzikos vakaro ji pareiškia, kad prie šios pabaisos nebenori minėti brolio vardo ir kad juo reikia atsikratyti. Tėvui ji sako: „Tu tiktai pasistenk negalvoti, kad jis Gregoras.“ Rūpestis pamažu virsta našta, o artimiausias žmogus tampa svetimas.
Rašiniui: MeilėŽmogaus vertė
3. Ką parodo Gregoro išropojimas į svetainę muzikos vakarą?
Grėtė groja įnamiams, kuriems greitai nusibosta, o Gregorą muzika taip sujaudina, kad jis, visas dulkinas, išropoja į svetainę. Jis ryžtasi prišliaužti prie sesers ir pasikviesti ją į savo kambarį, kur papasakotų jai apie konservatoriją. Pasakotojas perteikia jo mintį: „Argi gyvulį būtų taip jaudinusi muzika?“ Vabalo kūne tebegyvena žmogus, kuris myli seserį ir supranta grožį. Tačiau būtent šis išėjimas baigiasi tuo, kad įnamiai atsisako kambario, o Grėtė nusprendžia, kad brolio reikia atsikratyti.
Rašiniui: Žmogaus vertėMeilė
4. Ką rodo šeimos išvyka už miesto tą pačią dieną, kai miršta Gregoras?
Rašiniui: Žmogaus vertė
5. Ką novelėje reiškia obuolys, likęs įstrigęs Gregoro nugaroje?
6. Kodėl Gregoras dar nemetė varginančio komivojažieriaus darbo?
7. Kuo, pasak namiškių, Gregoras mėgsta užsiimti laisvalaikiu?
8. Kaip Gregoras atidaro užrakintas savo kambario duris?
9. Kokį slaptą planą Gregoras turėjo savo seseriai?
10. Kuo tėvas sužeidžia Gregorą taip, kad žaizda kankina jį daugiau kaip mėnesį?
Rašiniui
Per VBE gali tekti svarstyti problemą, remiantis skaitytais kūriniais. Pasitreniruok: atsakyk į klausimą remdamasis šiuo kūriniu ir bent viena citata.
Kas lemia žmogaus vertę?
Tema: Žmogaus vertė
Ką darbas reiškia žmogaus gyvenime?
Tema: Darbas
Šį kūrinį nagrinėjame ir pamokose. Skaityti čia gali ir be jų.
GrupėVBE rašinio grupėNagrinėjame visus privalomus kūrinius, mokomės juos susieti su rašinio temomis ir parašyti rašinį. Pirmoji pamoka nemokama.