Salomėja Nėris · 1904–1945
„Prie didelio kelio“ konspektas
Apie ką kūrinys, penki faktai, kuriuos būtina žinoti, ir kaip jį panaudoti rašinyje.
Atnaujinta
Apie ką „Prie didelio kelio“?
Karo metų eilėraščiai, kuriuos Salomėja Nėris rašė 1941–1944 m. Rusijoje, su mažu sūnumi atsidūrusi toli nuo namų. Juose daugiausia tėvynės ilgesio ir karo netekčių skausmo, kartais prasiveržia ir kaltė. Dažnai kalbama liaudies dainos žodžiais, o pavadinimą davusiame eilėraštyje žmonės prie didelio kelio virsta gluosniais ir beržais.
Įsimink
- Salomėja Nėris (1904–1945), karo metų lyrika, parašyta pasitraukus į Rusiją.
- Eilėraščiai surikiuoti pagal datas: Penza 1941, Ufa 1941–1942, Maskva 1942–1944.
- Svarbiausi jausmai yra tėvynės ilgesys, karo netekčių skausmas ir kaltė.
- Daug tautosakos: kreipiniai, mažybiniai žodžiai, paralelizmas, virtimas medžiu ar paukščiu.
- Pavadinimas paimtas iš eilėraščio, kuriame žmonės virsta gluosniais ir beržais prie kelio.
„Prie didelio kelio“: argumentai rašiniui
- Kodėl žmogui svarbi tėvynė?Epizodas Eilėraštyje „Už gyvybę tu brangesnė“ traukinys veža subjektą iš Lietuvos, ir šis atsisveikina su beržu ir kaimo pirkiomis.Tekste, 59 psl. Tai rodo Tėvynę tikrai brangini ją praradęs: atsiskyrimas parodo, kad ji brangesnė už pačią gyvybę.
„Tas tegali pasigesti, / Kas tavęs neteko“
Kontekstas 1941 m. Nėris pasitraukė į Rusiją ir karo metus praleido Penzoje, Ufoje ir Maskvoje: eilėraščiai gimė toli nuo namų. - Kaip žmogus gyvena su kalte?Epizodas Eilėraštyje „Tolimas sapnas“ ji stovi vaikystės bažnytėlėje, bet nedrįsta žengti prie altoriaus. Iš sakyklos girdi atleidimo žodžius.Tekste, 35 psl. Tai rodo Kaltė kalbančiąją sulaiko prie slenksčio: ji trokšta atleidimo, bet pati nedrįsta jo prašyti.
„Tiek daug, tiek daugel klydę.“
Kontekstas 1940 m. Nėris buvo delegacijoje, kuri Maskvoje prašė priimti Lietuvą į SSRS: šis faktas padeda suprasti jos kaltės motyvus. - Ką literatūra padeda suprasti apie istoriją?Epizodas Eilėraštyje „Mes eiliniai“ kalba patys žuvę kareiviai: jie krito pulkais ir savo kūnais nugrindė tiltus per brastas.Tekste, 77 psl. Tai rodo Poezija primena bevardes karo aukas: istoriją kuria ne tik vadai, bet ir tūkstančiai, kurių vardų niekas neminės.
„Mūs vardų dainose neminės.“
Kontekstas Susiek su E. M. Remarko romanu „Vakarų fronte nieko naujo“: ir ten karas rodomas eilinio kareivio akimis. - Kas suteikia žmogui jėgų sunkiausiu metu?Epizodas Eilėraštyje „Bendrakeleivis“ motina naktį keliauja su mažu sūnumi ir glaudžia jo galvelę.Tekste, 66 psl. Tai rodo Meilė vaikui duoda jėgų gyventi: be jo per tokią naktį motinai neužtektų valios eiti toliau.
„Tavimi gyvenime remiuos.“
Kontekstas Su Nėrimi karo metais buvo mažas sūnus: eilėraščiai, kuriuose motina kalbasi su vaiku, kilę iš jos pačios gyvenimo.
„Prie didelio kelio“: epocha
- Antrasis pasaulinis karas: 1941 m. birželį Vokietija užpuolė SSRS ir užėmė Lietuvą
- Poetė su mažu sūnumi gyveno Penzoje, Ufoje (Baškirijoje) ir MaskvojeTekste
- 1944 m. rudenį Nėris grįžo į Kauną, 1945 m. mirė
„Prie didelio kelio“: autorius
- Gimė 1904 m. Kiršuose, tikroji pavardė Bačinskaitė
- Jaunystėje ateitininkė, apie 1931 m. suartėjo su kairiaisiais rašytojais trečiafrontininkaisTekste
Plačiau
Šis posūkis atsiliepia eilėraštyje „Maironiui“.
- 1940 m. buvo Liaudies Seimo delegacijoje, Maskvoje prašiusioje priimti Lietuvą į SSRS
- Mirė 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje; sūnus Saulius gimė 1937 m.Tekste
„Prie didelio kelio“: kūrinys
- 57 eilėraščiai, parašyti 1941–1944 m., po kiekvienu nurodyti metai, dažnai ir vieta
- 1945 m. išleistas pavadinimu „Lakštingala negali nečiulbėti“, autorė jį vadino „Prie didelio kelio“Tekste
- Daugiausia trumpi rimuoti eilėraščiai su dainos intonacija ir refrenaisTekste
- Šalia asmeninės lyrikos yra ir eilėraščių, raginančių kovoti su priešuTekste
„Prie didelio kelio“: temos
„Prie didelio kelio“: veikėjai
- Lyrinis subjektasmoteriskalba moters balsu, toli nuo namų, ilgisi tėvynės ir jaučiasi kaltaTekste
- SūnusSauliukasmažas vaikas šalia motinos; klausia, ar jie eina namo, nori skristi pas tėtukąTekste
- Tėvynėsukruvinta ir apiplėšta, kalbinama kaip mylimas žmogusTekste
- Maironisesą keikė kalbančiąją mirdamas, nors ji jį mylėjo ir gerbėTekste
- Žuvę eiliniaikalba patys: nežymūs kare, jų vardų dainose neminės, krito pulkaisTekste
- Močiutėseka baisias pasakas, griežta ir gera; jos mirtis nepasakoma tiesiaiTekste
- Karys prie Stalingradopriešasvokiečių karys svetimoje stepėje; jam linkima būti paskutiniu „Riterių Sūnų“ ainiuTekste
„Prie didelio kelio“: sąvokos
- Personifikacija„Todėl ir beržui širdį gelia, / Ir ašaros pušelei krinta“Tekste
- Paralelizmasbenamis dagilėlis sugretintas su kalbančiąja, kuri irgi neturi namųTekste
- Refrenas„Akim tyliųjų ežerų“ eilėraštyje „Lietuvai“ kartojama keturis kartusTekste
- Metafora„Tėvynės ilgesio liga“Tekste
- AliuzijaHomero Odisėjas, Biblijos Juda ir Kristus iš GalilėjosTekste
„Prie didelio kelio“: sąsajos
- Tėvynės ilgesys sveturA. Mickevičius, „Ponas Tadas“
- Karo metų lyrikaV. Mačernis, „Vizijos“
- Virtimas medžiuS. Nėris, „Eglė žalčių karalienė“
- TėvynėMaironis, „Lietuva brangi“
„Prie didelio kelio“: citatos
„Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio, / Beržais svyrūnėliais prie stepės plačios.“
lyrinis subjektasRasti tekste„Nepardaviau tavęs aš niekad, / Neišdaviau, mieloji!“
lyrinis subjektasRasti tekste„Tėvynės oro man trūksta“
lyrinis subjektasRasti tekste„Gyvenimo atsisakyti? – / Tik nevergaut, tik nevergaut!“
lyrinis subjektasRasti tekste„Tebūna jai atleista, / Nes daug jinai mylėjo!“
Kristus sapneRasti tekste„Aš moteris – tik Odisėja, / Manęs Homerai neminės.“
lyrinis subjektasRasti tekste„Tas tegali pasigesti, / Kas tavęs neteko.“
lyrinis subjektasRasti tekste„Kad mane – taip sutiktų tėvynė! / Kaip sunku, kaip savęs aš gailiuos.“
lyrinis subjektasRasti tekste
Ar konspektas padėjo?
Prie citatos spausk „Rasti tekste“ ir atsidarys ta kūrinio vieta. Visi autoriai ir konspektai